Knygos.lt nariams
Knygos.lt nariams
- Turime sandėlyje
/images/books/15641862/1771583921_Capture.JPG)
- Autorius: Vytautas Landsbergis
- Leidėjas: Dominicus Lituanus
- Metai: 2026
- Puslapiai: 440
- ISBN: 9786098227567
- Versijos kodas: 7
- Formatas: 17 x 23 x 2,8 cm, minkšti viršeliai
- Kalba: Lietuvių
Atsiliepimai
Aprašymas
„Pokalbiai su mirusiais. Memorijos“ – politiko, menotyrininko, buvusio valstybės vadovo Vytauto Landsbergio prisiminimai, apmąstymai, refleksijos apie amžinybėn išėjusius pakeleivius ir Lietuvai reikšmingus žmones.
***
Ši knyga – tai tikras dokumentinės atminties magnum opus. Taip pat ji – tarsi žvilgsnis nuo kalno. Platus, panoraminis, visaaprėpiantis. Rūpestingai susemiantis laiką ir žmones – bendrakeleivius, ištirpusius tame laike. Galvojimas ir buvimas su jais, tais žmonėmis, – svarbi duoklė jiems ir pačiam sau, nes trapus laikinumo lukštas suskyla atverdamas tik tai, kas yra reikšminga, ką verta prisiminti, išsaugoti.
Visgi apsukęs ratą nuo plačios aprėpties, nuo kalno tasai žvilgsnis galiausiai vis tiek grįžta į save – į tavo paties gilumą, atmintį, žodį, virstantį eilėraščio pėdele. Tokiu atveju supranti, kad poreikis kalbėtis su mirusiais atsiranda ne iš gąsdinančio laikinumo, o iš ramaus, amžinybe pasitikinčio žvilgsnio.
Rašytoja Daina Opolskaitė
- Autorius: Vytautas Landsbergis
- Leidėjas: Dominicus Lituanus
- Metai: 2026
- Puslapiai: 440
- ISBN: 9786098227567
- Versijos kodas: 7
- Formatas: 17 x 23 x 2,8 cm, minkšti viršeliai
- Kalba: Lietuvių
„Pokalbiai su mirusiais. Memorijos“ – politiko, menotyrininko, buvusio valstybės vadovo Vytauto Landsbergio prisiminimai, apmąstymai, refleksijos apie amžinybėn išėjusius pakeleivius ir Lietuvai reikšmingus žmones.
***
Ši knyga – tai tikras dokumentinės atminties magnum opus. Taip pat ji – tarsi žvilgsnis nuo kalno. Platus, panoraminis, visaaprėpiantis. Rūpestingai susemiantis laiką ir žmones – bendrakeleivius, ištirpusius tame laike. Galvojimas ir buvimas su jais, tais žmonėmis, – svarbi duoklė jiems ir pačiam sau, nes trapus laikinumo lukštas suskyla atverdamas tik tai, kas yra reikšminga, ką verta prisiminti, išsaugoti.
Visgi apsukęs ratą nuo plačios aprėpties, nuo kalno tasai žvilgsnis galiausiai vis tiek grįžta į save – į tavo paties gilumą, atmintį, žodį, virstantį eilėraščio pėdele. Tokiu atveju supranti, kad poreikis kalbėtis su mirusiais atsiranda ne iš gąsdinančio laikinumo, o iš ramaus, amžinybe pasitikinčio žvilgsnio.
Rašytoja Daina Opolskaitė
Atsiliepimai